2009 m. liepos 5 d., sekmadienis

Bananų duona amžiniems studentams

Apsileidau.. žinau.. pykite nepykite, bet situacija tokia, kad šis apsileidimas nusimato būti gana ilgalaikis.. Visgi dirbti ir studijuoti yra žymiai sunkiau nei kada nors įsivaizdavau. Ypač tokiai perfekcionistei ir šiaip išprotėjusiai personai kaip aš. Vietoj to, kad pasirinkčiau normalią magistrinio temą, susigalvojau tokią, apie kurią niekas niekada nerašė, neminėjo ir išvis atrodo, kad nėra parašyta nieko bent šiek tiek panašaus. Dievulėliau, netgi teorinė dalis ir tyrimo prieiga (kurios, nenuostabu, tebėra idėjos stadijoje) gerokai skiriasi nuo visko, ką skaičiau, skaitau ir, panašu, skaitysiu.. Pliusas už originalumą, bet čia visi džiaugsmai ir baigiasi, nes nusimato pora mėnesių žiaurių kūrybinių kančių ir krūvos nemiegotų naktų.

Kalendoriuje išbraukiau darbadienius ir suskaičiavau likusias dienas.. Nuoširdžiai netikiu, kad per tokį trumpą laiką galima parašyt ką nors padoraus. Lyg to būtų maža, jau visai artėjant terminui atvažiuoja brangiausiojo tėveliai ir netgi ne abu kartu, o po vieną! Be to, maždaug tuo pat metu reikės užsiimti dar ir naujos gyvenamosios vietos bei darbo paieškomis, nes antroji pusė nusprendė, kad dabar jo eilė pabūti magistratūros studentu taigi keliaujam į kitą miestą!

Summa summarum, artėjančius pora mėnesių every minute counts. Todėl labai apgailestauju, bet aš šiame bloge kuriam laikui patapsiu gana retu svečiu. Tikrai nenorėjau, kad taip susiklostytų, bet deja nesu kokia nors pažengusi jogė ir nemoku įsakyti kūnui nereikalauti miego (nors jau baigiu įtikinti, kad poilsis tėra neturinčių-ką-veikt-žmonių išmonė). Tai nereiškia, kad dingstu visai, turbūt neištvėrus parašysiu vieną kitą įrašą, bet tikrai retai. Užtat labai tikiuosi, kad kai jau grįšiu tai grįšiu su trenksmu – išmoksiu gražiai fotografuot ir jau labai rimtai pasinersiu į kulinarinio bloginimo pasaulį. .. cant wait..:)

O kad nebaigt tokia blausia gaidele, įdedu šaunų receptą. Jau kažkur išsidaviau, kad turguje mėgstu nusipirkti maišą stipriai nukainuotų bananų. Arba būna taip, kad spintelėje tupintys bananai pasidengia juodais taškučiais, kas išvertus į žmonių kalbą reiškia prašymą būti suvartotais čia ir dabar. Ką aš darau?

Variantas nr.1: čiumpu blenderį ir sutrinu kartu su sauja braškių ar keletu persikų ir atskiedus šaltu pienu mėgaujasi gaiviu (ir sočiu!) kokteiliuku.

Variantas nr.2: kepu bananų duoną!

Bananų duona

Reikės:

Stiklinės miltų

Kiek mažiau nei pusės stiklinės rudojo cukraus (tamsaus)

Pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Pusės arbatinio šaukštelio sodos

Žiupsnelio druskos

Ketvirtadalio stiklinės supjaustytų pekanų arba graikiškų riešutų

Nepilnos stiklinės šakute sumaigytų bananų piurė (iš tiesų tai aš jų jokiom stiklinėm nematuoju. iš akies tai maždaug 2-3 vidutinio dydžio bananai)

Kiek mažiau ketvirtadalio stiklinės medaus (YPAČ skanu su tamsiu medum – skirtumas akivaizdus)

Kiek mažiau nei ketvirtadalio stiklinės aliejaus

Eiga:

Sumaišom šlapius ingredientus (bananai+medus+aliejus) ir cukrų. Atskiram inde sumaišom miltus su kepimo milteliais ir soda ir įsijojam (nebūtinai) į bananų masę. Įmaišom riešutus.

Viską supilam į riebalais pateptą kepimo skardą. Kepam iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 – 40 min, kol įkištas peilis ar medinis pagaliukas išlįs BEVEIK sausas.

Labai skanus, drėgnas pyragas-duona :)

Įkvėpimo šaltinis: 30 Cakes in 30 Days


P.S. Šiandien paaiškėjo, kad mėnesio gale skrendu į Lietuvą sudalyvauti labai brangios draugės jungtuvėse. Laimės pilnos kelnės – nusimato dainų, šokių (na, bent jau labai tikiuosi!), maudynių, o svarbiausia, kad ta proga aplankysiu namiškius bei mamutę, iš kurios, neabejoju, grįšiu apsikrovus maišais maišeliais džiovintų grybų, uogų, vaistažolių ir visokių kitokių gėrybių, kurias ji per metus krauna, vis man ir man.. Iš tiesų tai jau vien žinojimas, kad galėsiu pasivaikščioti lietuviško kaimo takeliais, pasinerti į vėsius ežero vandenis, prisirinkti naminių obuolių, įlįsti į mamos šiltnamį kelia neapsakomą džiaugsmą. Ir nesvarbu, kad tai tetruks vos keletą dienų ar kad taip vėlai pirkti bilietai gerokai patuštino kišenę, aš be galo džiaugiuosi šiemet visgi prisiliesianti prie lietuviškos vasaros, kurios taaaaip ilgiuosi!

Uuuiiiii tik reikia susikaupti, dar labiau pagreitinti tempą ir iki išvažiavimo pilnai sustyguot magistrinio planą bei perskaityt kokį tūkstantį puslapių dokumentų (neperdedu..) ir daug protingų knygų bei straipsnių.. Gal kas turi parduot laiko?