Rabarbarų birėsis. Smaližiams.

Tęsiu ‘štai kas keliavo mano perpildytame lagamine’ odisėją.

Šįkart apie maišą rabarbarų iš mamutės daržo.

Kvepia vasarom kaime, kuomet sėdėdavau bo obelim su cukrine ant kelių, sauja rabarbarų stiebų rankoje, knyga - kitoje. Ir rabarbarų kompotu, kuris, kažkodėl, turbūt vienintelis dalykas, kuriam naudojamas išsikerojęs raudonšonių vitaminų krūmas patvory šalia šulinio.

Kaži kodėl?

Galėčiau išvardinti krūvą skanumynų, kuriems galima panaudoti šią – turbūt lengviausiai pasaulyje auginamą – daržovę (vaisių? žolę?). Ir jei mamutės daržas būtų kiek artėliau, žinau, virčiau uogienes, kepčiau pyragus, gardinčiau ledus, dažyčiau blynus, ruoščiau įmantriausius desertus, bet – visgi – dažniausiai lepinčiau namiškius rabarbarų birėsiu ;-)

Rabarbarų birėsis (aka rhubarb crumble (angl.))

keturiems valgytojams – *kiekiai iš akies*

Reikės:

Poros stiklinių gabalėliais supjaustyto rabarbaro

3/4 stiklinės cukraus

Keturių šaukštų raudono vyno (galima keisti vaisių – pavyzdžiui, apelsinų – sultimis ar net vandeniu)

Žiupsnelio malto imbiero (nebūtina)

Keturių šaukštų nesūdyto sviesto

Nepilnos stiklinės miltų

Poros šaukštų rudojo cukraus

Graikiškų riešutų (tiks ir kitokie)

Gaminam:

Rabarbarus nuplaunam, nulupam, supjaustom gabalėliais, suberiam į puodą, užpilam cukrumi ir vynu (nebijokit, alkoholio nei skonio, nei kvapo čia tikrai nebus, nes viskas nugaruos, tad receptas tinka ir vaikams). Užvirinam ir verdam neuždengtame puode ant vidutinės ugnies apie 20 minučių, kol rabarbaras patiš, o padažas karamelizuosis.

Šitaip paruoštu rabarbaru galima gardinti ledus, varškę ar jogurtą – gausime puikiausią saldų padažą! Jei namuose šios daržovės perteklius – siūlau pilstyt į sterilius stiklainiukus ir krauti šaldytuvo lentynose!

Tuo metu paruošiame trupinių karūnėlę. Šaltą sviestą pirštais sutriname su miltais, kol gausime smėlio konsistencijos trupinius. Jei reikia – galima papildomai įdėti miltų arba sviesto. Suberiame cukrų ir peiliu pasmulkintus riešutus. Galima įberti cinamono.

Išvirusį rabarbarą pagardiname žiupsneliu malto imbiero (nebūtina) ir pilame į karščiui atsparius indukus ar didesnį indą. Viršų beriame sviestiniais trupiniais. Subėrę daugiau nei pusę, šaukšteliu apspaudžiame, kad priglustų prie įdaro, likusius suberiame nespausdami.

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį, kol viršus gražiai parus.

Viskas! Valgom – vasarą – su vaniliniais ledais arba šaltu jogurtu, žiemą – anglišku custard padažu. Bet iki žiemos dar toli, tad apie jį – vėliau!

Skanaus!

Šaltinis: britų liaudies kūrybą ;-)

Duona ‘Viskas Viename’. Lietuviškam piknikui!

Na ką. Štai ir baigėsi atostogos. Bent jau lietuviškosios. O buvo gerai! Spėjau ne tik gimines bei draugus aplankyti, bet ir užlėkti į jau visų išgirtą Mint Vinetu (prisidedu prie pagyrų – super šauni vietelė, na ir kas, kad garsusis morkų pyragas kiek sausokas pakliuvo, užtat knygų kokių yra!) ir netgi gyvai pasišnekučiuoti su kolegėm blogietėm – žaviąja Egle, šmaikščiąja Violeta, talentingąja Jurga ir nuostabaus grožio sūnelio mamyte – Inga. Tokių šaunių merginų ir puikaus vyno kompanijoje vakaras prabėgo akimirksniu - noriu dar!

Atskriskit į Londoną, ką? Oro kompaniją nurodžiau. O galiu nurodyti ir čia. Pirmą sykį skridau su Star1, ir man labai labai patiko. Ir ne tik todėl, kad registruojanti mergaitė leido iškeliauti su dideliu perviršiu bagažo (apie dešimt kilogramų valgomų lietuviškų gėrybių!) ar kad abu kartus sėdėjau karališkoj vietoj ir visą kelią makalavau kojom. Patiko, nes skrydis buvo tikras malonumas, SU maloniu aptarnavimu, saldainukais, lietuviškais laikraščiais ir apetitą žadinančiu meniu; BE piktųjų rankinio bagažo inspektorių, plastikinių kėdžių, protu nesuvokiamo skrydžio laiko ir planų apmokestintį kelionę pas nykštukus! Ir – svarbiausia – tiesiai į Vilnių! (Ne, niekas man už reklamą nesumokėjo, bet jei mokėtų tai priimčiau. Na bent jau kokios neblogos nuolaidėlės kodą ne tik man, bet ir skaitantiems.. )

O štai jau minėtos registratorės dėka ir šiandienos receptas toks sulietuvintas. Jums jokia naujiena, bet man didžiulis atradimas tie ūkininkų turgeliai Vilniuje. Iš vieno žavaus pardavėjo nusipirkau labai skanaus kumpio (tada atrodė oi kiek daug, o dabar jau baisu, kad mažai!), iš kito – šviežio varškės sūrio, ir abiejų po kamputį sudėjau į šiandienos duoną.

Ir net nežinau kokiais žodžiais jums ją girti. Ajajaj kokia skani! Idealus pasirinkimas piknikui, tingiai popietei prie ežero ar net lauknešėliui į darbą. Paprasta! Efektinga! Du viename! …. Ai.. ne kokia iš manęs piarčikė - štai prašau, išbandykit patys ;-)

Duona ‘Viskas Viename’

Reikės:

tešlai:

1 1/4 stiklinės šilto vandens

šaukšto alyvuogių aliejaus

šaukštelio medaus

pusės stiklinės paprastų kvietinių miltų

pusės stiklinės ruginių miltų (naudoju rupius)

šaukštelio tirpių mielių (galit naudoti kokias tik norit, vadovaukitės pakuotės instukcijomis, aš paskutiniu metu įsimylėjau šiltame saldintame vandenye aktyvuojamas sausas mieles – tiesiog akyse kyla burbuliukai, žinau, kad veikia, o ir šiaip kindina puikiausiai)

1 3/4 stiklinės duoninių miltų (Lietuvoje ieškokite kodo 812D)

šaukštelio druskos

kiaušinio baltymo

kmynų

įdarui:

(galima prifantazuoti ko tik norit, šiandien man norėjosi taip)

lietuviško rūkyto kumpio

lietuviško varškės sūrio

nelietuviško sūrio (užsisėdėjo šaldytuve ;-)

aliejuje marinuotų paprikų*

kaparėlių

aisbergo salotų lapų

Gaminam:

Į šiltą vandenį supilame aliejų ir medų. Išmaišome. Suberiame ruginius ir kvietinius miltus bei mieles. Išmaišome. Uždengiam ir paliekam 5-10 minučių, kal aktyvuosis mielės.

Suberiame duoninius miltus ir druską. Maišom mediniu šaukštu, kol pasidarys per tiršta – tuomet perkeliame ant miltuoto paviršiaus ir minkom rankom. Minkom apie dešimt minučių, tešla turėtų būti gana lipni, bet ne tiek, kad neįmanoma būtų minkyti. Jei reikia – įberiam papildomai miltų. Gavę norimą – elastingą – konsistenciją, perkeliame į aliejumi pateptą indą, uždengiame ir paliekame šiltoje vietoje mažiausiai valandai, kol padvigubės. Asmeniškai aš mėgstu duonos kepimą planuoti taip, kad užmaišiusi tešlą kur nors išeičiau – tarkim, į parduotuvę, arba užsiimčiau kitais svarbiais darbais, jog kiltų kuo mažiau pagundų lįsti prie tešlos per anksti. Kantrybė šiuo atveju – būtinas ingredientas.

Iškilusią tešlą dar sykį paminkome ir, stalo paviršių ištepę aliejumi, nubarstę miltais arba padengę maistine plėvele (taip bus žymiai lengviau duoną perkelti ant kepimo skardos), iškočiojame stačiakampį.

Palikę nemažus pakraščius į vidurį dedame įdarą, o šonuose likusią tešlą supjaustome juostelėmis (štai taip). Užlenkiame stračiakampio viršų, šonines juosteles ir, galiausiai, apatinę kraštinę.

Aptepame kiek paplaktu kiaušinio baltymų, apiberiame kmynais, perkeliame ant sviestiniu popieriumi užtiestos skardos ir, uždengę maistine plėvele, kildiname dar pusvalandį (nebūtina).

Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30 minučių.

Valgom šiltą arba šaltą. O geriausiai – susikraunam pikniko krepšį, skambinam draugams ir lekiam į patį gražiausią parką džiaugtis saule! Nepamirškit peilio ir pjaustymo lentelės! Na dar butėlaitis vyno ne pro šalį.. ;-) Štai ir viskas. Skanaus!

Detaliai iliustruota gaminimo instukcija – Cooking Bread.

* Paprikas supjausčiau stambiais gabalėliais, iškepiau orkaitėje, kol parudavo skūrelės, atvėsinau, nulupau skūreles ir subėriau į stiklainiuką su nuo pirktinių saulėje džiovintų pomirų likusiu aliejaus marinatu. Ten gyveno ir progos pasireiškti laukė jau gerus pusę metų. Idealus dalykėlis greitai sutaisomoms salotoms.

Špinatų virtinukai su gruzdintų šalavijų padažu. Žalia žalia kur dairais!

Pastariosiom dienom mane užpuolė kažkoks žalumos virusas. Ypač virtuvėj. Negaliu ramiai praeiti pro žirnelius, pupeles, brokolius, savojos kopūstus, cukinijas, agurkus, salotas, špinatus..

Ir dar kažkodėl labai užsimaniau į Italiją.

Rezultatas – vakar ant mūsų stalo garavo labai žali, labai itališki – Špinatų ir ricottos gnocchi. Su sviesto ir gruzdintų šalavijų padažu. Ko dar bereik?

Špinatų ir ricottos virtinukai

(pamaitins tris alkanus valgytojus)

Reikės:

500g špinatų (tūrio atžvilgiu pasirodys labai DAUG, bet suvirę susitrauks kokius penkis kartus)

200g ricottos sūrio (naminės ricottos receptas – Eglės namučiuose. Kita vertus, nebandžiau, bet mielai pabandyčiau keisti lietuviška varške. Gal kiek riebesne..)

dviejų kiaušinių trynių

125g tarkuoto parmezano arba Džiugo sūrio

žiupsnelio malto muskato

druskos, pipirų

trijų šaukštų miltų

Padažui: keturių šaukštų sviesto ir dešimt didelių šviežio šalavijo lapų

Gaminame:

Dideliame puode užviriname vandenį, suberiame pusę špinatų, užverdame, išjungiame ugnį, nukošiame, perplauname šaltu vandeniu (antraip prarasim dalį spalvos), nukošiame, nusausiname popieriniais rankšluosčiais, suberiame į didelį indą.

Procesą pakartojame su likusiais špinatais.

Špinatus pertriname blenderiu. Sudedame ricottą, kiaušinių trynius, parmezaną, prieskonius, miltus ir viską gerai išmaišome. Sudedame į negilų indą ir paliekame šaldytuve porai valandų arba visai nakčiai.

Formuojame virtinukus: kiekvienas tai daro savaip, su laiku rasit jums labiausiai patinkančią techniką, bet man patogiausia taip – šaukštu atsargiai paimu nedidelį kiekį sustingusios špinatų masės, metu į kitą negilų, miltais gausiai pabarstytą indą. Dviejų šaukštų pagalba išvolioju miltuose (na įsivaizduokim – vienas šaukštas ‘spiria’, kitas ‘gaudo’ ir atvirkščiai), sudedu ant miltais pabarstytos skardos ar spintelių paviršiaus.

Turint laiko galima dar sykį paaušint šaldytuve, bet nebūtina.

Puode užverdame nemažą kiekį vandens, pasūdome, suberiame penkis-šešis virtinukus ir verdame ant vidutinės ugnies apie 3-4 minutes, išgriebiame kiaurasamčiu, dedame į lėkštę, uždengiame, kad nešaltų. Procesą kartojame, kol išvirsime visus gnocchi.

Ruošiame padažą – sviestą suberiame į įkaitintą keptuvę, ištirpiname, atsargiai sudedame šalavijo lapus ir kepame, kol sviestas rustels, o šalavijas apskrus. Tuoj pat nukeliame nuo ugnies, antraip rizikuojame sudeginti svietą.

Viskas! Virtinukus dažome į sviesto padažą, valgome užkasdami traškiais šalavijo lapeliais.

Beje, gruzdintas šalavijas man - Metų Atradimas! Jei turit galimybę – būtinai pasisėkit savo darželiuos!

P.S. Nežinau, kodėl bet kitą dieną virtinukai dar skanesni!

Šaltinis: įkvėpta Simon Hopkinson (1994), Roast chicken and other stories (London: Ebury Press), kiekiai stipriai modifikuoti.

Šiltos pieniškos bandelės jaukiems vakarams ir miglotiems rytams

Nepavyksta man šito recepto įdėt. Vis nesiseka.

Buvau pradėjusi rašyt jau kokius tris kartus ir vis baigiu kažkur vidury minties.

Kad ir šiandien.. sėdu prie kompiuterio, atsidarau Windows Live Writer, surezgu visą pastraipą, pasitikrinu paštą ir – na lyg tyčia! – skubūs reikalai, plūkiausi geras keturias valandas bandydama užsakyti krūvelę trakinio bilietų porai žmonių (kad jūs žinotumėt kiek vargo rasti normalios kainos traikinio bilietą JK!).. Vėliau iš inercijos dar ir į Lietuvą bilietą ‘nukoviau’. Ir užtruko trumpiau, ir kaina ne kažin kiek didesnė. Tai štai. Atvažiuoju!!!

Dabar apie bandeles. Pačios pačiausios! Ir aš žinau, ką sakau, nes bandelės labai mėgstu ir, jei kepu retai, tai tik todėl, kad neturiu valios susilaikyt nesuvalgius perdien!

Britiškosios Hot Cross Buns yra privalomas velykų atributas, bet mano galva būtų didžiulė nuodėmė jas valgyti vos kartą per metus. Skanutėlės dar šiltos, bet nė kiek neprastesnės kitą rytą – perpjautos per pusę, trumpam pašildytos skrudintuve su šlakeliu sviesto ir gabalėliu sūrio. Arba uogienės. Arba ir vieno ir kito!

Pieniškos ‘Velykų’ bandelės

Reikės:

300g duoninių miltų

200g paprastų miltų

45g šalto sviesto

45g cukraus

žiupsnelio druskos

šaukštelio cinamono

žiupsnelio malto muskato riešuto

žiupsnelio malto kvapniojo pipiro

pusantro šaukštelio sausų mielių (arba kitokių – vadovaujamės naudojimo instrukcija)

kiaušinio

275ml pieno

poros saujų razinų ar kitokių džiovintų uogių (pvz spanguolių arba serbentų)

saujelės karamelizuotos apelsino žievelė (nebūtina)

‘Piešimui’: keleto šaukštų miltų ir vandens

Glaistui: 4 šaukštų pieno + dviejų šaukštų cukraus

 

Gaminam:

Mieles paruošiame pagal naudojimo instrukciją. Jei naudojame sausas mieles – įberiame į šiltą saldytą vandenį ir palaikome šiltoje vietoje, kol viršus pasirengs putele.

Miltus įsijojame į didelį dubenį, suberiame kubeliais supjaustytą svietą ir triname tarp pirštų, kol gausime trupinius. Suberiame cukrų ir prieskonius, mieles, kiek paplaktą kiaušinį ir pieną. Užminkom tešlą.  Perkeliame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir intensyviai minkom, kol gausim vientisą elastingos konsistencijos tešlą. Įminkome razinas ir apelsino žieveles.

Sugražiname į dubenį, uždengiame virtuviniu rankšluosčiu arba virtuvine plėvelė ir paliekame šiltoje vietoj bent valandai, po kurios tešlos gumulas turėtų padvigubėti. Jei nerandate jokios kitos šiltos vietelės – įjunkite orkaitę, nustatykite žemiausią temperatūrą ir palikite tešlos dubenį pravėrę orkaitės dureles.

Dar sykį išminkome tešlą ir suformuojame bandeles. Sudedame ant aliejumi pašlakstytu kepimo popieriumi užtiestos skardos, uždengiame maistine plėvele, kildiname šiltoje vietoje pusvalandį.

Įjungiame orkaitę, nustatome 200 laipsnių temperatūrą.

Ruošiame papuošimą – sumaišome keletą šaukštų miltų su vandeniu taip, kad turėtume gana tirštą baltą tyrelę. Ją supilame į maišelio kampą, kraštelyje prakerpame skylutę ir piešiame ant bandelių. Tradiciškai – didelį pliusą. Netradiciškai – ką tik norim.

Išdažytas bandeles šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame 15 minučių.

Tuo metu ruošiame glaistą: pieną ir cukrų suberiame į nedidelį puodą, užviriname, paverdame pora minučių, kol gausime sirupą.

Iškepusias dar karštas bandeles aptepame glaistu, perkeliame ant aušinimo grotelių.

Namiškių kviesti turbūt nė nereikės. Rasime šalia virtuvės durų startinėse pozicijose – ‘Aš Pirmas!’. Ak tas aromatas!

*****

Žinoma, tradicija Velykimes bandeles puošti kryžiais, bet kaip tikrai pagonė norėjau kažko kito. Ir prisiminiau, kad lietuviai Velykų margučius puošia žalčiukais ir saulytėm. Kodėl gi ne? ;-) (Gražiausios, deja, pranyko pakeliui į fotosaloną :))

Šaltinis: adaptuota pagal Delicious Magazine. Kiek originalesnis variantas - The British Larder.

Vasaros Pradžios Salotos, arba, Noriu savo daržo!

Praėjusią savaitę džiaugiausi tikrų tikriausiom vasaros atostogom. Gulinėjau parkuose nuogom kojom ir skaičiau knygas. Nes būtent tai man yra vasara – galimybė išsitiesti pievutėje su gera knyga, saulytei maloniai glostant nedrąsiai apnuogintą odą..

Kita svarbi vasaros dalis, žinoma, yra jos gėrybės. Ypač pirmosios. Nedidukės bulvytės, vos prasipūtusioj ankšty tūnantys saldūs žirneliai, plonytės morkos, raudonšoniai ridikėliai, saulėj žaižaruojantys salotų lapai..

Kaip aš norėčiau savo daržo! Basom kojom nutipenčiau į rasa alsuojančia dirvą, išsikasčiau pirmųjų bulvių kelmą, prisiskinčiau glėbį šviežių žirnių ir pupų ankščių, nusiraškyčiau keletą krapų šakelių.. Ir visą birželį valgyčiau Vasaros Pradžios Salotas. Tiesiog taip. Pietums. Vėlyvai vakarienei. Arba kaip garnyrą šalia lietuviškų šašlykų. Juk ir baltai mišrainei reikia poilsio!

Vasaros Pradžios Salotos

Reikės:

pirmųjų bulvyčių

šviežių pupų (tiks ir šaldytos – beje, jos lengviau lupasi)

šviežių žirnelių (tiks ir šaldyti – asmeniškai man netgi skaniau su šaldytais žirneliais, negu ilgiau parduotuvių lentynoj pastovėjusiais ir spalvą bei saldumą prarausiais žirniais)

šviežių krapų (galima keisti šviežiom mėtom – turėsim labai britiškas salotas)

Salotų užpilui:

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

šaukšto balto vyno acto

šaukštelio Dijon garstyčių

pusantro šaukštelio grūdėtų garstyčių

žiupsnelio cukraus

Gaminam:

Sūdytame vandenyje išverdame vienodo dyžio gabalėliais supjaustytas bulves.

Tuo metu paruošiame užpilą – visus ingridientus supilame į stiklainiuką, uždarome ir gerai paplakame.

Išvirusias bulves nukošiame, paliekame kiek atvėsti. Suberiame į salotų indą, užpilame salotų padažu ir gerai išmaišome. Svarbu tai padaryti, kol bulvės dar šiltos, taip padažas geriau pasidengs.

Pupas sumetame į verdantį vandenį, palaukiame, kol užvirs, paverdame dvi minutes, išgriebiame, perplauname šaltu vandeniu (kitaip pupelės ir toliau virs nuo savo karščio, ko pasekoje praras spalvą bei formą). Išlukštename ir suberiame į indą su bulvėmis.

Į puodą su karštu nuo pupelių likusiu vandeniu suberiame žirnelius, užviriname, paverdame minutę, nukošiame, perskalaujame šaltu vandeniu. Suberiame pas bulves.

Galiausiai, pakarpome krapų, suberiame į salotas, gerai išmaišome ir nešame ant stalo. Kur nors lauke po obelim..

Skanaus!

Šaltinis: pagal Gordon Ramsay (2008) Cooking for Friends, London: Harper Collins Publishers.